Moliugelis’s blog

Šiandien aš sergu. Temperatūra. Sloga. Apčy (trečiąkart iš eilės).

Tai reiškia, kad pusdienį aš neturėsiu visiškai ką veikti. Arba eisiu mokytis (?). ir aišku praleisiu paskaitas. Ir kas sakė, kad išvažiavus studijuot kitur, būna daug lengviau, tas mane apgavo. Labai apgavo. Mokytis čia reikia daug, daug. Ir kadangi dar anglų kalba, tai daug daug dvigubai.

Vakar pradėjau keiktis dėl maisto čia.

Kaip jie gali neturėti grietinės? Kažkokia neteisybė. Vietoj to jie pardavinėja kažkokį rūgpienį. Ir jis visai neskanus.

Kaip jie gali neturėti juodos duonos? Vėl nesąmonė. Na bent duona, kurią jie turi nėra tokia bloga.

O sūreliai? Ir skanus jogurtas? Pamirškit.

Tačiau yra kita medalio pusė.

Jie turi nepaprastai skanius sūrius. Išmėginau turbūt 7 skirtingas rūšis. Tiesa, brangūs jie čia. Bet verti tų pinigų.

Atradau kažką panašaus į „Mūsų rytas“ tepamą varškę, kurią visad valgau pusryčiams. Cha. Tik jį čia kainuoja 2 eurus, o ne du litus. Bent na kasnors “namiško“.

Jie turi olandišką gėrimą. Nuo dviejų taurių tau nurauna galvą. Bjaurus dalykas. Bet koks efektingas. Ir kainuoja nedaug. O ir šiaip kalbant apie alkoholį, tai vyno gali nusipirkti gero bet kur ir labai pigiai. O štai su stipriaisiais gėrimais ne kažką. Importiniai labai brangūs (Jackas apie 70lt, Absoliutas apie 60), o savo jie turi tik labai bjaurius. Na belieka gert vyną. Arba alų. O taip. Niekada jo negeriau. o be reikalo. Skanu gi.

 Beje, net McD maistas čia labai prastas. Lietuvoje skaniau.

Ach, jie čia turi Subway. Be proto skanu. Tik nežinau ar verta už sumuštinį mokėti 15litų. (laikas būtų pradėt nebeverst pinigų).

Jie čia neturi grikių kruopų. Keista.

Gana apie maistą. Šiandien negaliu valgyti, nes skauda gerklę. Net arbatos gurkšnis sukelia didelį skausmą. Beje, vaistai čia brangūs. Jei kada važiuosit, būtinai vežkitės iš Lietuvos. O jų čia tikrai reikia. Pratinantis prie maisto daug bėdų visi turi su skrandžiais. Na ir aišku daug daug vaistų nuo peršalimo. Atrodo, kad mes visi čia į dieną po du kartus peršąlam. Kas per oras.

Šiam kartui tiek. Norėjau ir dar kažką papasakoti. Bet pamiršau. O ir nuotraukų kolkas nebus. Neįamžinau nei stebuklingo gėrimo, nei varškės next time. I promise!

p.s pagooglinus rodau jums kaip atrodo tas magic gerimas 

 J.

 23/60

10.00. rytas. Antradienis. Saulė! Fenomenalus reiškinys čia. Ir net antra diena iš eilės. Velnias. Pramiegojau paskaitą. Tai jau ne pirmas kartas. Tikriausiai nuo šiandien aš pasiryšiu pirmadienius leisti kiek ramiau.

1 step: English: switch on

2 step: Good mood: switch on

3 step: Breakfast&coffee: done

4 step: Clean kitchen : done

And the day begins!

Laikas bėga nežmoniškai greitai. Jau praėjo daugiau nei dvi savaitės, o atrodo, kad aš čia vos kelias dienas. Viskas jau tapo taip pažįstama. Sava. Ir žmonės kuo toliau tampa šiltesni ir atsiveria kokie yra iš tiesų. O iš tiesų jie yra nei blogesni, nei geresni. O tokie, kokie turi būti. Man jie patinka dabar dar labiau.

Ar girdėjot kąnors apie „Magic Kitchen“?

Savo aukšte turim didelę virtuvę. Ji jau spėjo patapti žvaigžde, išgarsėti tarp miestelio jaunimo, universiteto studentų bei kitų (man nepatinkančių) žmonių. Kuo ta virtuvė tokia ypatinga? Visą laisvalaikį ir ne tik, mes leidžiame joje. Pusryčiai, pietūs, vakarienė, naktipiečiai, vakarėliai, mokslai, naujos pažintys, meilės ir viskas kas tik įmanoma – vyksta ten. Per vieną vakarą joje apsilanko nuo 30- 60 skirtingų žmonių iš viso miestelio. Šiandien (dėja) apsilankė man nepatinkantys žmonės. Namo prižiūrėtojai. Kai jų ko nors paprašai, ką jie privalo padaryti – niekada nepadės, neatveš reikiamų daiktų. Užtat kai atvažiuoja pradeda daryt savo tvarką. Iki šio ryto turėjom milžinišką kolekciją butelių kamštelių. Jie būtų buvę panaudoti pokerio turnyrams, kuriuos turėjom pradėt kitą savaitę. Dar tie begėdžiai pavogė iš mūsų visus tuščius butelius (už juos būtų išėję maždaug 3 dėžės brangesnio alaus). Dar išmetė dvi pelenines. Štai kokie kenkėjai apsilanko kiekvieną rytą.

Kitas blgas dalykas čia – Internetas. Jau turbūt minėjau. Bet čia dabar madinga skųstis juo. Kai kurie net nuomos nemoka, protestuodami prieš neveikiantį Internetą. Bet (mūsų laimei) šiandien atėjo pažadėtoji diena, kai jį turi sutaisyt. We will see.

Ką galėčiau jums papasakoti dar? Na viskas čia daugiau ar mažiau skiriasi nuo Lietuvos.

Žmonės čia visada šypsosi. Ak, kaip man patinka.

Visi važinėja dviračiais arba mažom mašinytėm. Beja, kalbant apie dviračius, manasis vakar sulūžo. Shit. O iš kelių pažįstamų jau ir pavogė. Reiks šiandien nusipirkt dar vieną spyną.

Dar niekaip nesuprantu parduotuvių darbo laiko. Pirmadieniais jos atsidaro nuo pietų. Dirba labai trumpai visą savaitę. Ketvirtadienį ilgai. Sekmadienį nedirba, išskyrus paskutinį mėnesio sekmadienį. Penktadienį ir šeštadienį įvairiai. Na žodžiu. Reikia daugiau laiko apsiprast su tuo. Jei trumpai apie mokslus, tai manau jie bus įdomus. Kas labiausiai čia skiriasi nuo Lietuvos – dėstytojai. Čia jie tokie visi jauni, tokie energingi, supratingi. Tik vienu aspektu jie vienodi – reiklūs. Jau nuo pirmos paskaitos turėjau krūvą namų darbų. Bet turiu prisipažinti man įdomu. Senai buvo kažkas įdomu besimokant. Turbūt paskutinį kart istorija mokykloje ir logika pirmam kurse. Paskaitų per savaitę turiu nedaug – 7. Bet užtenka ir jų

Na nebežinau, ką jau ir bepapasakoti. Užsukit į facebooką, ten krūva nuotraukų. Galėsit į viską pažvelgti iš arčiau.

Ir beje – PASIILGAU!

J.

22/60

Šiandien sekmadienis. Atrodytų puiki diena vartytis lovoje iki pietų ir nesukti sau galvos, kad rytoj – pirmadienis.

O Justė susipyko su savo miegu. Visą savaitę, kad ir kada beužmigčiau – 11 vakaro ar 5 ryto – 8 ryto aš jau ant kojų. Kava. Pusryčiai. And the day begins.

Mano aukšte tylu. Tai puikiai paaiškina visą naktį vykęs vakarėlis su daugyyyybe alkoholio ir dar šio bei to. Aš pasišalinau anksti dėl galvos ir gerklės skausmo. Ir visa tai – reakcija į nesuprantamą Olandijos orą, kuris čia keičiasi kas 5 min.

Prabudus pirmiausia mane nugalėjo smalsumas. Bėgau žiūrėt kaip atrodo linksmybių nusiaubta virtuvė. Įdomu, kas visa tai tvarkys. Čiur ne aš. Nes šiandien pagaliau (gal) eisiu pirkt dviračio. Nes be jo čia tas pats, kas Vilniuje gyventi šeškinėj ir kiekvieną dieną eiti pėstute iki gediminkės.

Sekmadieniais miestas tuščias. Parduotuvės uždarytos. Žmonės išlįs iš namų geriausiu atveju tik pavakary. Taigi ir aš sau prisigalvojau užsiėmimų namie. Ne ne. Virtuvės netvarkysiu. Be manęs ten buvo dar koks 30 žmonių. O gal reiktų vadovautis taisykle „ kas paskutinis – tas tvarko“ ? Tuomet viską tvarkytų vokietis Artur, nes būtent jo balsą 4 ryto girdėjau paskutinį (nors sienos čia gerai izoliuotos). 

Taigi, ką aš veikiu. Turiu kažkokią formą, kurią reikia užpildyti ir gausiu nuolaidų kortelę su 40% visuomeniniam transportui. 55EUR metams + 3 draugai gali ja naudotis vykstant kažkur drauge. Pasiskaičiavau, kad kortelė atsipirks. Nes vien kelionė į Amsterdamą kainuoja 25EUR. O tokių kelionių jau turiu suplanavus 3 (pradžiai). Taigi atsipirks jau per pirmąsias dvi.

Sekantis dalykas, ką veiksiu šiandien – bandysiu susiprast kaip reikia naudotis univero puslapiu ir susidaryt tvarkaraštį. Jie naudoja labai hi-tech J net norint nusipirkti kavos, pirmiausia reikia nueiti prie mašinos, kurios dėka gali grynuosius „pasidėti“ į kortelę. Ir viską pirkti ar naudotis paslaugomis reikia kortelės pagalba.

Ryt prasideda mokslai. Gavau krūvą knygų. Ne už dyką aišku. Jie iš visko bando užsidirbti. Taigi, knygų nuoma – 50EUR + 100EUR depozitas. Knygos naujos. Nežinau tik, kiek jos geros savo turiniu. Tiesa pasakius, nesu turėjus tiek knygų iš univero. O jei ir turėjau kokia vieną ar dvi, tai net nebuvau atsivertus. Įdomu, kaip bus čia. Nors tos pasikeitimo programos dažnai studentų vadinamos „ Erasmus holiday“, mokytis visgi reikia. O investuodama tiek daug pinigų į šį pusmetį tikiuos ne tik linksmybių, kurios per savaitę jau šiek tiek pabodo, bet ir aukštos mokslo kokybės. Nors manau, kad tai daugiau ar mažiau priklauso daugiausia nuo manęs.  

Ha, pagaliau išlindo saulė! Pats laikas žadint Portugaliją, Ameriką ir Vokietiją – šiandien jie bus švaros broliai

Liefde, J.

21/60

Hello from Ganjaland!

Pasiilgot? Nepastebėjot, kad manęs nėra? Ar tiesiog kantriai lauksit grįžtant? Aš pasiilgau! Bet man ir čia laaabai gerai. Tikrai. Taigi, aš jau beveik savaitę šioj nuostabioj, žavumu niekam neprilygstančioj, laisvoj šaly.

 Nuo visko iš pradžių.

Kelionė į čia buvo kiek ilgoka. Nors google.maps ir kiti tvarkaraščiai bylojo kiek kitaip. Pirmieji nesklandumai prasidėjo dar neišskridus iš Lietuvos, kai oro uoste mano lagaminas turėjo 8kg viršsvorio. Visą lietuviškos rūkytos mėsos paletę, bei alkoholį teko palikti gimtinėj. Didžiuojuos savimi, kad atsisveikindama su mane išlydėjusiais draugais neapsiverkiau. Nežinau ar dėl to, kad dvi savaitės prieš tai verkiau daug ir jau buvau susitaikius su tuo, ar, kad ir jie neverkė

Skrydis buvo nuostabus. Oras buvo pats tas. Vaizdai pro lėktuvo langelį nepakartojami. Facebook – connecting people. Juokinga, ironiška, bet užtat kokia teisybė. Jei ne jis, savo dvi dienas Amsterdame būčiau praleidusi viena. Bet štai jo dėka, oro uoste (prie strategiškai visiems suprantamos vietos “ Burger Kingo” ) susitikau su amerikiečiu, su kuriuo studijuosim kartu. Viskas įvyko sklandžiai, atpažinom vienas kitą. Pasiekėm viešbutį ir dvi dienas mėgavomės Amsterdamo teikiamais malonumais. Kitą dieną prie mūsų prisijungė dar vieną mergina, kuriai kelionė pasisekė ne taip gerai. Ir lėktuvas vėlavo 4 valandas, ir lagaminas dingo. Ir vietoj to, kad važiuotų traukiniu iki mūsų, ji važiavo taksi ir sumokėjo bemaž 400lt.

Pirmadienį turėjom keliauti į miestą, kuriame praleisim ateinančius 5 mėnesius. Viskas būtų buvę labai gerai, jei ne tos 8 pūslės nuo lagamino ant delnų ir jei nebūtumėm pražiopsoję savo persėdimo. Taigi besigrožėdami olandiškos gamtos vaizdais, bereikal apkeliavom beveik visą šiaurės Olandiją. Bet tikslas buvo pasiektas!!! Pasitikimas, dovanos ir kelionė į namus.

Mano naujieji namai atrodo kiek kitaip nei įsivaizdavau. Čia yra daugiau kambarių, ir greičiausiai bus daugiau gyventojų. Taigi tai yra didelis 3 aukštų namas su maždaug 15 kambarių, milžiniška virtuve, dušais, wc ir dideliu poilsio kambariu kiekvienam aukšte. Na o manieji apartamentai mane visai džiugina. Gražūs baldai, didelis langas, visi reikiami rakandai. Žodžiu viskas puiku.

 O dabar trumpai apie kontingentą, kuris gyvena su manimi. Dar niekada neteko matyti tiek skirtingų tiek savo išvaizda, tiek papročiais, mentalitetu ir visais kitais dalykais žmonių. Čia yra ir vietnamietis, ir portugalas, prancūzai, vengrė, amerikiečiai, austrės, mažas Kinijos berniukas („Little Chinese boy” ), daug vokiečių, ispanų, turkų ir viena lietuvė. Kolkas vienintelis dalykas siejantis mus – vakarėliai ir anglų kalba, kuria visi šneka skirtingai :) Ei, bet mano liežuvis jau pralaužė ledus ir gali puikiai susišnekėti!

Tiek daug noriu jums papasakoti visko, bet nebeturiu laiko, todėl kitam įraše papasakosiu apie vakarėlius, linksmybes čia, miestelį ir universitetą, kuris paliko laabai didelį įspūdį.

J.

20/60